Pastabos apie psichologijos filosofiją

Vieno originaliausių XX amžiaus mąstytojų, filosofo ir mistiko Liudvigo Vitgenšteino (Ludwig Wittgenstein) knyga „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ – tai iki šiol nepublikuotos filosofo mintys apie psichologiją ir jos ribas. 

Liudvigas Vitgenšteinas (1889–1951) – žymus austrų filosofas, Kembridžo universiteto filosofijos profesorius. Liudvigas Vitgenšteinas įkvėpė dvi pagrindines XX amžiaus filosofines kryptis – lingvistinę, arba kasdienės kalbos, filosofiją bei loginį pozityvizmą. Svarbiausi jo darbai yra "Loginis filosofinis traktatas" (1921 m.) ir jau po Vitgenšteino mirties išspausdinta knyga" Filosofiniai tyrinėjimai" (1953 m.), kurią žinomiausi filosofai įvertino kaip svarbiausią XX a. filosofinį veikalą.

Visiškai nauja jo knyga „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ sudaryta daugiausia iš iki šiol niekur nepublikuotos medžiagos. Baigęs rašyti Filosofinius tyrinėjimus Vitgenšteinas maždaug trejus metus, nuo 1946 iki 1949, praleido dirbdamas prie „psichologijos filosofijos“. 

Knygoje „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ L. Vitgenšteinas tyrinėja XX amžiaus filosofijoje itin paplitusią idėją, kad mūsų santykis su pasauliu iš tiesų yra to pasaulio interpretacija. Tai reiškia, kad suvokdami pasaulį mes jį ne matome tokį, koks yra, bet interpretuojame. Būtent šia idėja, apie kurią buvo užsiminęs dar Aristotelis, paremta ir populiarioji Gestalt psichologijos mokykla. 

Vitgenšteinas pateikia tyrimus, brėžinius ir piešinius, kuriais siekia įrodyti, kad mūsų santykis su pasauliu pirmiausia yra tiesioginis matymas to, ką ir matome, o interpretacija ateina tik vėliau ir yra tarsi to santykio papildymas. L. Vitgenšteinas kvestionuoja ne tik hermeneutikos ir Gestalt psichologijos pagrindus, bet ir pastebi silpnąsias Aristotelio filosofijos vietas. 

„Pastabos apie psichologijos filosofiją“ – labai humanistinis darbas. Vitgenšteinas pastebi, kad psichologija, kaip mokslas savo objektu laikantis sielą, yra neįmanoma, nes siela – nėra objektas. Jei nėra apčiuopiamo objekto, vadinasi, psichologija nepajėgi racionaliai suklasifikuoti žmogaus sielos, kuri pati savaime nėra objektiška, o bet koks klasifikavimas būtų tik regimybė, iliuzija. Vitgenšteinas teigia, kad psichologijos sąvokos turėtų būti tam tikri dvasios aprašymai. 

Pasak autoriaus, psichologijos filosofija yra įmanoma, tačiau mokslas niekuomet nepajėgs aprašyti visos žmogaus sielos gelmės. Vis dėlto tinkama filosofija gali pateikti įvairių užuominų, ženklų, kurie kiek įmanoma atskleistų žmogaus sielą ir padėtų ją suprasti bei nurodytų klaidas.